• puslapio_baneris

KUO SKIRIASI „INDUSTRALIA“ IR „BIOLOGICAL“ ŠVARIOS PATALPOS?

švarus kambarys
pramoninė švari patalpa
biologiškai švari patalpa

Švarių patalpų srityje pramoninė švari patalpa ir biologinė švari patalpa yra dvi skirtingos sąvokos, kurios skiriasi taikymo scenarijais, kontrolės tikslais, kontrolės metodais, statybinių medžiagų reikalavimais, personalo ir daiktų prieigos kontrole, aptikimo metodais ir gamybos pramonei keliamais pavojais. Yra reikšmingų skirtumų.

Visų pirma, kalbant apie tyrimų objektus, pramoninės švarios patalpos daugiausia dėmesio skiria dulkių ir kietųjų dalelių kontrolei, o biologinės švarios patalpos – gyvų dalelių, tokių kaip mikroorganizmai ir bakterijos, augimo ir dauginimosi kontrolei, nes šie mikroorganizmai gali sukelti antrinę taršą, pavyzdžiui, metabolitus ir išmatas.

Antra, kalbant apie kontrolės tikslus, pramoninės švarios patalpos daugiausia dėmesio skiria kenksmingų kietųjų dalelių koncentracijos kontrolei, o biologinės švarios patalpos – mikroorganizmų susidarymo, dauginimosi ir plitimo kontrolei, taip pat jų metabolitų kontrolei.

Kalbant apie kontrolės metodus ir valymo priemones, pramoninėse švariose patalpose daugiausia naudojami filtravimo metodai, įskaitant pirminį, vidutinį ir aukštą trijų lygių filtravimą bei cheminius filtrus, o biologinėse švariose patalpose sunaikinamos mikroorganizmų vystymosi sąlygos, kontroliuojamas jų augimas ir dauginimasis, nutraukiami perdavimo keliai, o kontrolė atliekama filtravimo ir sterilizavimo priemonėmis.

Kalbant apie švarių patalpų statybinių medžiagų reikalavimus, pramoninėms švarioms patalpoms reikalingos medžiagos (pvz., sienos, stogai, grindys ir kt.), kurios nedulka, nekaupia dulkių ir yra atsparios trinčiai; o biologinėms švarioms patalpoms reikalingos vandeniui ir korozijai atsparios medžiagos. Be to, medžiaga negali sudaryti sąlygų mikroorganizmams augti.

Kalbant apie žmonių ir daiktų įėjimą ir išėjimą, pramoninėse švariose patalpose personalas privalo persiauti batus, drabužius ir nusiprausti duše prieš įeidamas. Prieš įeinant daiktai turi būti nuplauti ir nušluostyti, o žmonės ir daiktai turi judėti atskirai, kad būtų išlaikytas švarių ir nešvarių daiktų atskyrimas; biologinėse švariose patalpose personalas privalo persiauti batus ir drabužius prieš įeidamas, nusiprausti duše ir sterilizuoti. Įeinantys daiktai nuvalomi, išvalomi ir sterilizuojami. Įeinantis oras turi būti filtruojamas ir sterilizuojamas, taip pat reikia atlikti užduotis ir atskirti švarius bei nešvarius daiktus.

Kalbant apie aptikimą, pramoninėse švariose patalpose galima naudoti dalelių skaitiklius, kad būtų galima nustatyti momentinę dulkių dalelių koncentraciją ir ją rodyti bei spausdinti. Biologinėse švariose patalpose mikroorganizmų aptikimas negali būti atliktas akimirksniu, o kolonijų skaičius gali būti nuskaitomas tik po 48 valandų inkubacijos.

Galiausiai, kalbant apie žalą gamybos pramonei, pramoninėje švarioje patalpoje, jei tik pagrindinėje dalyje yra dulkių dalelė, to pakanka, kad būtų padaryta rimta žala produktui; biologiškai švarioje patalpoje kenksmingi mikroorganizmai turi pasiekti tam tikrą koncentraciją, kad padarytų žalą.

Apibendrinant galima teigti, kad pramoninėms ir biologinėms švarioms patalpoms keliami skirtingi reikalavimai, susiję su tyrimų objektais, kontrolės tikslais, kontrolės metodais, statybinių medžiagų reikalavimais, personalo ir daiktų prieigos kontrole, aptikimo metodais ir gamybos pramonei kylančiais pavojais.


Įrašo laikas: 2023 m. lapkričio 24 d.