KUO SKIRIASI „INDUSTRALIA CLEAN ROOM“ IR „BIOLOGICAL CLEAN ROOM“?

Švariųjų patalpų srityje pramoninė švari patalpa ir biologinė švari patalpa yra dvi skirtingos sąvokos, kurios skiriasi taikymo scenarijais, kontrolės tikslais, kontrolės metodais, reikalavimais statybinėms medžiagoms, personalo ir daiktų prieigos kontrole, aptikimo metodais ir pavojais. į gamybos pramonę. Yra reikšmingų skirtumų.

Visų pirma, kalbant apie tyrimų objektus, pramoninės švarios patalpos daugiausia dėmesio skiria dulkių ir kietųjų dalelių kontrolei, o biologinės švarios patalpos – gyvų dalelių, tokių kaip mikroorganizmai ir bakterijos, augimo ir dauginimosi kontrolei, nes šie mikroorganizmai gali sukelti antrinį tarša, pvz., metabolitai ir išmatos.

Antra, kalbant apie kontrolės tikslus, pramoninėje švarioje patalpoje pagrindinis dėmesys skiriamas kenksmingų kietųjų dalelių koncentracijos kontrolei, o biologinės švarios patalpos – mikroorganizmų susidarymo, dauginimosi ir plitimo kontrolei, taip pat turi kontroliuoti jų metabolitus.

Kalbant apie kontrolės metodus ir valymo priemones, pramoninėje švarioje patalpoje daugiausia naudojami filtravimo metodai, įskaitant pirminį, vidutinį ir aukštą trijų lygių filtravimą ir cheminius filtrus, o biologinė švari patalpa naikina sąlygas mikroorganizmams, kontroliuoja jų augimą ir dauginimąsi bei atjungia. perdavimo maršrutai. Ir kontroliuojamas tokiomis priemonėmis kaip filtravimas ir sterilizavimas.

Kalbant apie reikalavimus švarių patalpų statybinėms medžiagoms, pramoninės švarios patalpos reikalauja, kad visos medžiagos (pvz., sienos, stogai, grindys ir kt.) nedulkėtų, nesikauptų dulkių ir būtų atsparios trinčiai; o biologinėms švarioms patalpoms reikia naudoti vandeniui ir korozijai atsparias medžiagas. O medžiaga negali sudaryti sąlygų mikroorganizmams augti.

Kalbant apie žmonių ir objektų įėjimą ir išėjimą, į pramoninę švarią patalpą darbuotojai turi persiauti batus, drabužius ir priimti dušus. Prieš įeinant į vidų, daiktai turi būti nuvalyti ir nušluostyti, o žmonės ir daiktai turi tekėti atskirai, kad būtų atskirta nuo švaros ir nešvarumo; o biologiškai švarioje patalpoje personalui reikia pakeisti batus ir drabužius, įeinant į dušą ir sterilizuoti. Kai daiktai patenka, jie nušluostomi, valomi ir sterilizuojami. Siunčiamas oras turi būti filtruojamas ir sterilizuojamas, taip pat reikia atlikti užduotis ir švarų bei nešvarų atskyrimą.

Kalbant apie aptikimą, pramoninėje švarioje patalpoje gali būti naudojami dalelių skaitikliai momentinei dulkių dalelių koncentracijai aptikti ir jas rodyti bei spausdinti. Biologinėje švarioje patalpoje mikroorganizmų aptikimas negali būti baigtas akimirksniu, o kolonijų skaičių galima nuskaityti tik po 48 valandų inkubacijos.

Galiausiai, kalbant apie žalą gamybos pramonei, pramoninėje švarioje patalpoje, kol pagrindinėje dalyje yra dulkių dalelių, pakanka padaryti didelę žalą gaminiui; biologiškai švarioje patalpoje kenksmingi mikroorganizmai turi pasiekti tam tikrą koncentraciją, kad nesukeltų žalos.

Apibendrinant galima teigti, kad pramoninė švari patalpa ir biologinė švari patalpa kelia skirtingus reikalavimus tyrimo objektų, kontrolės tikslų, kontrolės metodų, statybinių medžiagų reikalavimų, personalo ir daiktų prieigos kontrolės, aptikimo metodų ir gamybos pramonei kylančių pavojų atžvilgiu.