• puslapio_baneris

ŠVARIŲ PATALPŲ BANDYMŲ STANDARTAS IR TURINYS

švarus kambarys
švarių patalpų konstrukcija

Paprastai švarių patalpų bandymų apimtis apima: švarių patalpų aplinkosaugos įvertinimą, inžinerinius priėmimo bandymus, įskaitant maisto, sveikatos produktų, kosmetikos, vandens buteliuose, pieno gamybos cechą, elektronikos gaminių gamybos cechą, GMP cechą, ligoninės operacinę, gyvūnų laboratoriją, biologinės saugos laboratorijas, biologinės saugos spintas, švarius stalus, dirbtuves be dulkių, sterilias dirbtuves ir kt.

Švarių patalpų bandymų turinys: oro greitis ir oro tūris, oro kaitos skaičius, temperatūra ir drėgmė, slėgio skirtumas, suspenduotos dulkių dalelės, plūduriuojančios bakterijos, nusėdusios bakterijos, triukšmas, apšvietimas ir kt. Išsamesnės informacijos ieškokite atitinkamuose švarių patalpų bandymų standartuose.

Švarių patalpų aptikimas turėtų aiškiai parodyti jų užimtumo būseną. Skirtingos būsenos lems skirtingus bandymų rezultatus. Pagal „Švarių patalpų projektavimo kodeksą“ (GB 50073-2001), švarių patalpų bandymai skirstomi į tris būsenas: tuščią, statinę ir dinaminę.

(1) Tuščia būsena: Pastatas pastatytas, visa elektra prijungta ir veikia, tačiau nėra gamybos įrangos, medžiagų ir personalo.

(2) Pastatyta statinė būsena, gamybos įranga sumontuota ir veikia taip, kaip susitarė savininkas ir tiekėjas, tačiau nėra gamybos personalo.

(3) Dinaminė būsena veikia nurodytoje būsenoje, joje dirba nurodyti darbuotojai ir ji atlieka darbą sutartoje būsenoje.

1. Oro greitis, oro tūris ir oro kaitos skaičius

Švarių patalpų ir švarių zonų švara daugiausia pasiekiama tiekiant pakankamą kiekį švaraus oro, kad būtų išstumti ir atskiesti patalpoje susidarantys kietųjų dalelių teršalai. Todėl labai svarbu matuoti oro tiekimo kiekį, vidutinį vėjo greitį, oro tiekimo vienodumą, oro srauto kryptį ir srauto modelį švariose patalpose ar švariose patalpose.

Kalbant apie švarių patalpų projektų užbaigimą ir priėmimą, mano šalies „Švarių patalpų statybos ir priėmimo specifikacijos“ (JGJ 71-1990) aiškiai nurodo, kad bandymai ir derinimas turi būti atliekami tuščioje arba statinėje būsenoje. Šis reglamentas leidžia laiku ir objektyviau įvertinti projekto kokybę, taip pat išvengti ginčų dėl projekto užbaigimo, jei nepavyksta pasiekti dinaminių rezultatų pagal grafiką.

Atliekant faktinį užbaigiamąjį patikrinimą, statinės sąlygos yra dažnos, o tuščios – retos. Kadangi dalis švariosios patalpos technologinės įrangos turi būti iš anksto sumontuota. Prieš švaros bandymą technologinę įrangą reikia atsargiai nuvalyti, kad nebūtų paveikti bandymo duomenys. 2011 m. vasario 1 d. įsigaliojusiose „Švarios patalpos statybos ir priėmimo specifikacijose“ (GB50591-2010) pateiktos taisyklės yra konkretesnės: „16.1.2 Švarios patalpos užimtumo būsena patikrinimo metu skirstoma taip: inžinerinio reguliavimo bandymo metu patalpa turi būti tuščia, patikrinimo ir kasdienės įprastinės projekto priėmimo patikros metu patalpa turi būti tuščia arba statinė, o naudojimo priėmimo patikros ir stebėjimo metu patalpa turi būti dinamiška. Prireikus patikrinimo būsena taip pat gali būti nustatoma derybomis tarp statytojo (naudotojo) ir tikrinančios šalies.“

Kryptinis srautas daugiausia priklauso nuo švaraus oro srauto, kuris stumia ir išstumia užterštą orą patalpoje ir erdvėje, kad būtų palaikoma patalpos ir erdvės švara. Todėl oro tiekimo sekcijos vėjo greitis ir vienodumas yra svarbūs parametrai, turintys įtakos švarai. Didesnis ir vienodesnis skerspjūvio vėjo greitis gali greičiau ir efektyviau pašalinti patalpų procesų metu susidarančius teršalus, todėl mes daugiausia dėmesio skiriame būtent šiems švarių patalpų bandymų elementams.

Nevienakryptis srautas daugiausia priklauso nuo įeinančio švaraus oro, kuris praskiedžia ir skiesti teršalus patalpoje ir erdvėje, kad būtų palaikoma švara. Rezultatai rodo, kad kuo didesnis oro kaitos skaičius ir tinkamas oro srauto modelis, tuo geresnis bus praskiedimo efektas. Todėl oro tiekimo tūris ir atitinkami oro pokyčiai nevienfazio srauto švariose patalpose ir švariose zonose yra oro srauto bandymų elementai, kurie sulaukė daug dėmesio.

2. Temperatūra ir drėgmė

Temperatūros ir drėgmės matavimas švariose patalpose arba švariose dirbtuvėse paprastai gali būti suskirstytas į du lygius: bendruosius bandymus ir išsamius bandymus. Kitai klasei labiau tinka užbaigimo priėmimo bandymas tuščioje būsenoje; kitai klasei labiau tinka išsamus veikimo bandymas statinėje arba dinaminėje būsenoje. Šio tipo bandymai tinka tais atvejais, kai keliami griežti temperatūros ir drėgmės reikalavimai.

Šis bandymas atliekamas atlikus oro srauto tolygumo bandymą ir oro kondicionavimo sistemos sureguliavimą. Šio bandymo laikotarpiu oro kondicionavimo sistema veikė gerai ir įvairios sąlygos stabilizavosi. Minimali sąlyga yra įrengti drėgmės jutiklį kiekvienoje drėgmės valdymo zonoje ir suteikti jutikliui pakankamai stabilizavimo laiko. Prieš pradedant matavimą, matavimas turi būti tinkamas faktiniam naudojimui, kol jutiklis stabilizuosis. Matavimo laikas turi būti ilgesnis nei 5 minutės. 

3. Slėgio skirtumas

Šio tipo bandymai skirti patikrinti gebėjimą palaikyti tam tikrą slėgio skirtumą tarp užbaigto objekto ir jį supančios aplinkos, taip pat tarp kiekvienos objekto erdvės. Šis aptikimas taikomas visoms 3 užimtumo būsenoms. Šis bandymas yra būtinas. Slėgio skirtumo aptikimas turėtų būti atliekamas uždarius visas duris, pradedant nuo aukšto iki žemo slėgio, pradedant nuo vidinės patalpos, esančios toli nuo išorės pagal išplanavimą, o tada nuosekliai atliekant bandymus į išorę. Skirtingų klasių švariose patalpose su sujungtomis angomis įėjimuose oro srauto kryptys yra tik pagrįstos.

Slėgio skirtumo bandymo reikalavimai:

(1) Kai reikia uždaryti visas duris švarioje zonoje, matuojamas statinio slėgio skirtumas.

(2) Švarioje patalpoje atlikite veiksmus nuo aukštos iki žemos švaros, kol aptiksite patalpą su tiesioginiu išėjimu į lauką.

(3) Kai patalpoje nėra oro srauto, matavimo vamzdelio anga turi būti nustatyta bet kokioje padėtyje, o matavimo vamzdelio angos paviršius turi būti lygiagretus oro srauto srovei.

(4) Išmatuotų ir užregistruotų duomenų tikslumas turėtų būti 1,0 Pa.

Slėgio skirtumo aptikimo žingsniai:

(1) Uždarykite visas duris.

(2) Diferencinio slėgio matuokliu matuokite slėgio skirtumą tarp kiekvienos švarios patalpos, tarp švarių patalpų koridorių ir tarp koridoriaus bei išorinio pasaulio.

(3) Visi duomenys turėtų būti užregistruoti.

Slėgio skirtumo standartiniai reikalavimai:

(1) Statinio slėgio skirtumas tarp švarių patalpų arba skirtingų lygių švarių zonų ir nešvarių patalpų (zonų) turi būti didesnis nei 5 Pa.

(2) Statinio slėgio skirtumas tarp švarios patalpos (ploto) ir lauko turi būti didesnis nei 10 Pa.

(3) Vienkrypčio oro srauto švariose patalpose, kurių oro švaros lygis yra griežtesnis nei ISO 5 (100 klasė), atidarius duris, dulkių koncentracija ant 0,6 m atstumu nuo durų esančio darbinio paviršiaus turi būti mažesnė už atitinkamo lygio dulkių koncentracijos ribą.

(4) Jei nesilaikoma pirmiau nurodytų standartinių reikalavimų, gryno oro ir ištraukiamo oro kiekius reikia reguliuoti, kol bus patenkinti reikalavimai.

4. Suspenduotos dalelės

(1) Patalpų testuotojai privalo dėvėti švarius drabužius ir būti mažesni nei du žmonės. Jie turėtų būti pavėjui nuo bandymo taško ir atokiau nuo bandymo taško. Keisdami taškus, jie turėtų judėti lengvai, kad personalas netrukdytų palaikyti švaros patalpose.

(2) Įranga turi būti naudojama per kalibravimo laikotarpį.

(3) Įranga turi būti patikrinta prieš bandymą ir po jo.

(4) Vienkrypčio srauto srityje pasirinktas mėginių ėmimo zondas turėtų būti arti dinaminio mėginių ėmimo vietos, o į mėginių ėmimo zondą patenkančio oro greičio ir imamo oro greičio nuokrypis turėtų būti mažesnis nei 20 %. Jei tai nepadaryta, mėginių ėmimo anga turėtų būti nukreipta pagrindine oro srauto kryptimi. Nevienkrypčio srauto mėginių ėmimo vietose mėginių ėmimo anga turėtų būti nukreipta vertikaliai į viršų.

(5) Jungiamasis vamzdis nuo mėginių ėmimo angos iki dulkių dalelių skaitiklio jutiklio turėtų būti kuo trumpesnis.

5. Plaukiojančios bakterijos

Žemai esančių mėginių ėmimo taškų skaičius atitinka suspenduotų dalelių mėginių ėmimo taškų skaičių. Matavimo taškai darbo zonoje yra maždaug 0,8–1,2 m aukštyje virš žemės. Matavimo taškai prie oro tiekimo angų yra maždaug 30 cm atstumu nuo oro tiekimo paviršiaus. Matavimo taškus galima pridėti prie pagrindinės įrangos arba pagrindinių darbo veiklų diapazonuose. Kiekvienas mėginių ėmimo taškas paprastai imamas vieną kartą.

6. Nusistovėjusios bakterijos

Dirbkite 0,8–1,2 m atstumu nuo žemės. Padėkite paruoštą Petri lėkštelę mėginių ėmimo vietoje. Atidarykite Petri lėkštelės dangtelį. Po nurodyto laiko vėl uždenkite Petri lėkštelę. Įdėkite Petri lėkštelę į pastovios temperatūros inkubatorių auginimui. Reikalingas laikas – daugiau nei 48 valandos, kiekviena partija turi būti kontroliniame tyrime, siekiant patikrinti, ar nėra užterštos kultūros terpės.

7. Triukšmas

Jei matavimo aukštis yra apie 1,2 metro nuo žemės, o švarios patalpos plotas yra ne didesnis kaip 15 kvadratinių metrų, galima išmatuoti tik vieną tašką patalpos centre; jei plotas yra didesnis nei 15 kvadratinių metrų, taip pat reikėtų išmatuoti keturis įstrižainės taškus, po vieną 1 taško atstumu nuo šoninės sienos, matavimo taškus nukreiptus į kiekvieną kampą.

8. Apšvietimas

Matavimo taško paviršius yra maždaug 0,8 metro atstumu nuo žemės, o taškai išdėstyti 2 metrų atstumu vienas nuo kito. Kambariuose, kurių plotas mažesnis nei 30 kvadratinių metrų, matavimo taškai yra 0,5 metro atstumu nuo šoninės sienos. Kambariuose, kurių plotas didesnis nei 30 kvadratinių metrų, matavimo taškai yra 1 metro atstumu nuo sienos.


Įrašo laikas: 2023 m. rugsėjo 14 d.