Paprastai į švarių patalpų bandymų sritį įeina: švarios patalpos aplinkos kokybės vertinimas, inžinerinis priimtinumo bandymas, įskaitant maistą, sveikatos produktus, kosmetiką, vandenį buteliuose, pieno gamybos cechą, elektroninių produktų gamybos cechą, GMP dirbtuvę, ligoninės operacinę, gyvūnų laboratoriją, biologinę saugą. laboratorijos, biologinės saugos kabinetai, švarūs suolai, nedulkėtos dirbtuvės, sterilios dirbtuvės ir kt.
Švarios patalpos bandymo turinys: oro greitis ir oro tūris, oro pasikeitimų skaičius, temperatūra ir drėgmė, slėgio skirtumas, suspenduotų dulkių dalelės, plūduriuojančios bakterijos, nusėdusios bakterijos, triukšmas, apšvietimas ir kt. Daugiau informacijos rasite atitinkamuose švaros standartuose kambario bandymas.
Nustačius švarias patalpas, turėtų būti aiškiai nustatytas jų užimtumo statusas. Skirtingos būsenos duos skirtingus testavimo rezultatus. Pagal „Švaraus kambario projektavimo kodeksą“ (GB 50073-2001) švarių patalpų bandymai skirstomi į tris būsenas: tuščią būseną, statinę būseną ir dinaminę būseną.
(1) Tuščia būsena: objektas pastatytas, visa elektros energija prijungta ir veikia, tačiau nėra gamybos įrangos, medžiagų ir personalo.
(2) Statinė būklė pastatyta, gamybos įranga sumontuota ir veikia, kaip susitarė savininkas ir tiekėjas, tačiau nėra gamybos darbuotojų.
(3) Dinaminė būsena veikia nurodytoje būsenoje, yra nurodytas personalas ir atlieka darbą sutartoje būsenoje.
1. Oro greitis, oro tūris ir oro pasikeitimų skaičius
Švarių patalpų ir švarių zonų švara daugiausia pasiekiama siunčiant pakankamai švaraus oro, kad būtų išstumti ir atskiesti patalpoje susidarantys teršalai. Todėl labai svarbu išmatuoti švarių patalpų ar švarių patalpų oro tiekimo tūrį, vidutinį vėjo greitį, oro tiekimo vienodumą, oro srauto kryptį ir srauto modelį.
Kad būtų galima užbaigti švarių patalpų projektų priėmimą, mano šalies „Švarios patalpos statybos ir priėmimo specifikacijose“ (JGJ 71-1990) aiškiai nurodyta, kad bandymai ir reguliavimas turi būti atliekami tuščioje būsenoje arba statinėje būsenoje. Šiuo reglamentu galima laiku ir objektyviau įvertinti projekto kokybę, taip pat išvengti ginčų dėl projekto uždarymo, kai nepavyksta pasiekti dinamiškų rezultatų, kaip numatyta.
Atliekant tikrąjį užbaigimo patikrinimą, statinės sąlygos yra dažnos, o tuščios sąlygos yra retos. Kadangi dalis proceso įrangos švarioje patalpoje turi būti iš anksto. Prieš tikrinant švarą, proceso įranga turi būti kruopščiai nuvalyta, kad nepakenktų bandymo duomenims. 2011 m. vasario 1 d. įgyvendintose „Švarių patalpų statybos ir priėmimo specifikacijose“ (GB50591-2010) pateiktos taisyklės yra konkretesnės: „16.1.2 Švarios patalpos užimtumo būsena apžiūros metu skirstoma taip: atliekant inžinerinio reguliavimo bandymą būti tuščias, tikrinimas ir kasdieninis projekto priėmimo patikrinimas turi būti tuščias arba statinis, o tikrinimas ir naudojimo priėmimo stebėjimas turėtų būti dinamiški. Prireikus patikrinimo būsena taip pat gali būti nustatyta statytojo (naudotojo) ir tikrinančios šalies derybomis.
Kryptinis srautas daugiausia priklauso nuo švaraus oro srauto, kuris stumia ir išstumia užterštą orą patalpoje ir zonoje, kad būtų palaikoma kambario ir zonos švara. Todėl jos oro tiekimo sekcijos vėjo greitis ir vienodumas yra svarbūs parametrai, turintys įtakos švarai. Didesnis ir vienodesnis skerspjūvio vėjo greitis gali greičiau ir efektyviau pašalinti patalpų procesų susidarančius teršalus, todėl tai yra švarių patalpų bandymų objektai, į kuriuos daugiausia dėmesio skiriame.
Nevienpusis srautas daugiausia priklauso nuo įeinančio švaraus oro, kuris praskiedžia ir atskiedžia patalpoje ir zonoje esančius teršalus, kad būtų palaikoma jo švara. Rezultatai rodo, kad kuo didesnis oro pasikeitimų skaičius ir pagrįstas oro srauto modelis, tuo geresnis bus praskiedimo efektas. Todėl oro tiekimo tūris ir atitinkami oro pokyčiai ne vienfazio srauto švariose patalpose ir švariose patalpose yra oro srauto tyrimo objektai, kurie sulaukė daug dėmesio.
2. Temperatūra ir drėgmė
Temperatūros ir drėgmės matavimas švariose patalpose arba švariose dirbtuvėse paprastai gali būti suskirstytas į du lygius: bendrąjį testavimą ir išsamų testavimą. Priėmimo egzaminas tuščioje būsenoje labiau tinka kitam klasei; išsamus statinės arba dinaminės būsenos veiklos testas labiau tinka kitai klasei. Tokio tipo bandymai tinka tais atvejais, kai keliami griežti temperatūros ir drėgmės reikalavimai.
Šis bandymas atliekamas po oro srauto tolygumo patikrinimo ir oro kondicionavimo sistemos reguliavimo. Per šį bandymo laikotarpį oro kondicionavimo sistema veikė gerai, įvairios sąlygos stabilizavosi. Kiekvienoje drėgmės valdymo zonoje būtina įrengti po drėgmės jutiklį ir suteikti jam pakankamai laiko stabilizuotis. Matavimas turi būti tinkamas faktiniam naudojimui, kol jutiklis bus stabilus prieš pradedant matavimą. Matavimo laikas turi būti ilgesnis nei 5 minutės.
3. Slėgio skirtumas
Šio tipo bandymai yra skirti patikrinti, ar galima išlaikyti tam tikrą slėgio skirtumą baigtame objekte ir supančioje aplinkoje bei kiekvienoje įrenginio erdvėje. Šis aptikimas taikomas visoms 3 užimtumo būsenoms. Šis bandymas yra būtinas. Slėgio skirtumo aptikimas turi būti atliekamas uždarant visas duris, pradedant nuo aukšto slėgio iki žemo slėgio, pradedant nuo vidinės patalpos, esančios toli nuo išorės pagal išdėstymą, o paskui bandant iš eilės. Įvairių klasių švarios patalpos su sujungtomis skylėmis turi tik pagrįstą oro srauto kryptį prie įėjimų.
Slėgio skirtumo bandymo reikalavimai:
(1) Kai visos durys švarioje vietoje turi būti uždarytos, matuojamas statinio slėgio skirtumas.
(2) Švarioje patalpoje eikite eilės tvarka nuo didelės iki žemos švaros, kol aptiksite patalpą su tiesioginiu išėjimu į lauką.
(3) Kai patalpoje nėra oro srauto, matavimo vamzdžio anga turi būti nustatyta bet kurioje padėtyje, o matavimo vamzdžio žiočių paviršius turi būti lygiagretus oro srauto linijai.
(4) Išmatuotų ir įrašytų duomenų tikslumas turi būti 1,0 Pa.
Slėgio skirtumo nustatymo žingsniai:
(1) Uždarykite visas duris.
(2) Naudokite diferencinio slėgio matuoklį, kad išmatuotų slėgio skirtumą tarp kiekvienos švarios patalpos, tarp švarių patalpų koridorių ir tarp koridoriaus bei išorinio pasaulio.
(3) Visi duomenys turėtų būti registruojami.
Slėgio skirtumo standartiniai reikalavimai:
(1) Statinio slėgio skirtumas tarp švarių patalpų arba skirtingų lygių švarių patalpų ir nešvarių patalpų (zonų) turi būti didesnis nei 5 Pa.
(2) Statinio slėgio skirtumas tarp švarios patalpos (ploto) ir lauko turi būti didesnis nei 10 Pa.
(3) Vienkrypčio srauto švariose patalpose, kurių oro švarumo lygis yra griežtesnis nei ISO 5 (100 klasė), atidarius duris, dulkių koncentracija ant vidaus darbinio paviršiaus 0,6 m atstumu nuo durų turi būti mažesnė už atitinkamo lygio dulkių koncentracijos ribą. .
(4) Jei nesilaikoma pirmiau minėtų standartinių reikalavimų, šviežio oro tūris ir išmetamo oro tūris turi būti iš naujo sureguliuoti, kol bus kvalifikuotas.
4. Suspenduotos dalelės
(1) Patalpų testuotojai turi dėvėti švarius drabužius ir būti mažesni nei du žmonės. Jie turi būti bandymo taško pavėjui pusėje ir toliau nuo bandymo taško. Keisdami taškus, jie turėtų judėti lengvai, kad darbuotojai netrukdytų patalpų švarai.
(2) Įranga turi būti naudojama per kalibravimo laikotarpį.
(3) Prieš ir po bandymo įranga turi būti išvalyta.
(4) Vienakrypčio srauto srityje pasirinktas ėminių ėmimo zondas turi būti artimas dinaminiam ėminių ėmimui, o į ėminių ėmimo zondą patenkančio oro greičio ir oro greičio, iš kurio imamas mėginys, nuokrypis turi būti mažesnis nei 20 %. Jei tai nepadaryta, mėginių ėmimo anga turi būti nukreipta į pagrindinę oro srauto kryptį. Nevienpusio srauto mėginių ėmimo vietose mėginių ėmimo anga turi būti vertikaliai į viršų.
(5) Jungiamasis vamzdis nuo mėginių ėmimo angos iki dulkių dalelių skaitiklio jutiklio turi būti kuo trumpesnis.
5. Plaukiojančios bakterijos
Žemos padėties mėginių ėmimo vietų skaičius atitinka suspenduotų dalelių mėginių ėmimo vietų skaičių. Matavimo taškai darbo zonoje yra apie 0,8-1,2 m virš žemės. Matavimo taškai prie oro tiekimo angų yra maždaug 30 cm atstumu nuo oro tiekimo paviršiaus. Matavimo taškai gali būti pridėti prie pagrindinės įrangos arba pagrindinės darbo veiklos diapazonų. , kiekvienas mėginių ėmimo taškas paprastai imamas vieną kartą.
6. Nusistovėjusios bakterijos
Dirbkite 0,8-1,2 m atstumu nuo žemės. Paruoštą Petri lėkštelę įdėkite į mėginių ėmimo vietą. Atidarykite Petri lėkštelės dangtelį. Praėjus nurodytam laikui, Petri lėkštelę vėl uždenkite. Įdėkite Petri lėkštelę į pastovios temperatūros inkubatorių auginimui. Per 48 valandas kiekvienai partijai turi būti atliktas kontrolinis bandymas, siekiant patikrinti, ar auginimo terpė neužteršta.
7. Triukšmas
Jei matavimo aukštis yra apie 1,2 metro nuo žemės, o švarios patalpos plotas neviršija 15 kvadratinių metrų, galima išmatuoti tik vieną tašką patalpos centre; jei plotas didesnis nei 15 kvadratinių metrų, taip pat reikia išmatuoti keturis įstrižainės taškus, po vieną 1 tašką nuo šoninės sienelės, matuojant taškais į kiekvieną kampą.
8. Apšvietimas
Matavimo taško paviršius yra maždaug 0,8 metro atstumu nuo žemės, o taškai išdėstyti 2 metrų atstumu vienas nuo kito. Kambariuose, kurių plotas yra 30 kvadratinių metrų, matavimo taškai yra 0,5 metro atstumu nuo šoninės sienos. Didesnėms nei 30 kvadratinių metrų patalpoms matavimo taškai yra 1 metro atstumu nuo sienos.
Paskelbimo laikas: 2023-09-14