Švarių kambarių vėdinimo sistemos sunaudoja daug energijos, ypač ventiliatoriaus, šaldymo pajėgumų vėsinimui ir sausinimui vasarą, taip pat šildymo šildymui ir garų drėkinimui žiemą. Todėl nuolat kyla klausimas, ar norint taupyti energiją, reikėtų išjungti kambarių vėdinimą nakčiai arba kai jie nenaudojami.
Nerekomenduojama visiškai išjungti vėdinimo sistemos, verčiau patartina to nedaryti. Patalpos, slėgio sąlygos, mikrobiologija – viskas tuo metu taptų nekontroliuojama. Dėl to vėlesnės GMP reikalavimus atitinkančios būklės atkūrimo priemonės būtų labai sudėtingos, nes kiekvieną kartą norint pasiekti įprastą GMP reikalavimus atitinkančią būseną, reikėtų atlikti pakartotinį kvalifikavimą.
Tačiau vėdinimo sistemų našumo sumažinimas (oro kiekio sumažinimas sumažinant vėdinimo sistemos našumą) yra įmanomas ir kai kuriose įmonėse tai jau daroma. Tačiau ir čia prieš vėl naudojant švariąją patalpą reikia pasiekti GMP reikalavimus atitinkančią būseną ir šią procedūrą reikia patvirtinti.
Šiuo tikslu reikia laikytis šių punktų:
Sumažinimas gali būti atliekamas tik tiek, kad nebūtų pažeidžiamos atitinkamam atvejui nustatytos švarios patalpos specifinės ribos. Šios ribos turi būti apibrėžtos kiekvienu atveju eksploatavimo būsenai ir mažinimo režimui, įskaitant leistinas minimalias ir maksimalias vertes, pvz., švarios patalpos klasę (dalelių skaičius su ekvivalentišku dalelių dydžiu), konkrečiam produktui būdingas vertes (temperatūra, santykinė drėgmė), slėgio sąlygas (slėgio skirtumas tarp patalpų). Atkreipkite dėmesį, kad mažinimo režimo vertės turi būti parinktos taip, kad įrenginys laiku pasiektų GMP reikalavimus atitinkančią būseną prieš pradedant gamybą (laiko programos integravimas). Ši būsena priklauso nuo įvairių parametrų, tokių kaip statybinė medžiaga ir sistemos našumas ir kt. Slėgio sąlygos turi būti palaikomos visą laiką, tai reiškia, kad srauto krypties keitimas neleidžiamas.
Be to, bet kuriuo atveju rekomenduojama įrengti nepriklausomą švarios patalpos stebėjimo sistemą, kad būtų galima nuolat stebėti ir dokumentuoti minėtus švarios patalpos parametrus. Taigi, atitinkamos zonos sąlygas galima stebėti ir dokumentuoti bet kuriuo metu. Nukrypimų atveju (pasiekus ribą) ir individualiu atveju galima pasiekti vėdinimo sistemos matavimo ir valdymo technologiją ir atlikti atitinkamus pakeitimus.
Sumažinimo metu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų leidžiamas nenumatytas išorinis trukdantis poveikis, pavyzdžiui, asmenų patekimas. Tam rekomenduojama įrengti atitinkamą įėjimo kontrolę. Elektroninės užrakinimo sistemos atveju įėjimo leidimą galima susieti su minėta laiko programa, taip pat su nepriklausoma švarios patalpos stebėjimo sistema, kad įėjimas būtų leidžiamas tik laikantis iš anksto nustatytų reikalavimų.
Iš principo, pirmiausia reikia patikrinti abiejų būsenų kvalifikaciją, o po to reguliariais intervalais ją atnaujinti, atliekant įprastinius įprastos eksploatacijos būsenos matavimus, pvz., atsistatymo laiko matavimą visiškai sugedus įrenginiui. Jei yra švarios patalpos stebėjimo sistema, iš principo nereikalaujama (kaip minėta pirmiau) atlikti tolesnių matavimų pradedant eksploatuoti po mažinimo režimo, jei procedūra yra patvirtinta. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pakartotinio paleidimo procedūrai, nes, pavyzdžiui, galimi laikini srauto krypties pasikeitimai.
Iš viso, priklausomai nuo veikimo būdo ir pamainos modelio, galima sutaupyti apie 30 % energijos sąnaudų, tačiau gali tekti kompensuoti papildomas investicines išlaidas.
Įrašo laikas: 2025 m. rugsėjo 26 d.